• Londono vizitines korteles keičia dviaukščiai autobusai su užrašais „Pagaminta Kinijoje“ ir „Visas pasaulis susiduria su kiniškais autobusais“
  • Londono vizitines korteles keičia dviaukščiai autobusai su užrašais „Pagaminta Kinijoje“ ir „Visas pasaulis susiduria su kiniškais autobusais“

Londono vizitines korteles keičia dviaukščiai autobusai su užrašais „Pagaminta Kinijoje“ ir „Visas pasaulis susiduria su kiniškais autobusais“

Kinijos automobilių gamintojas gegužės 21 d.BYDLondone, Anglijoje, išleido grynai elektrinį dviaukštį autobusą BD11, aprūpintą naujos kartos peilių akumuliatorine autobuso važiuokle.

Užsienio žiniasklaida pranešė, kad tai reiškia, jog beveik 70 metų Londono keliais važinėjantis raudonas dviaukštis autobusas taps „Pagaminta Kinijoje“, žymėdamas dar vieną žingsnį plėtojant vietinės gamybos automobilius užsienyje ir laužydamas vadinamąją „perteklinių pajėgumų“ retoriką Vakaruose.

1 punktas

Pasirodė dokumentiniame filme „Viena juosta, vienas kelias“

1954 m. liepos 24 d. pirmasis Londone raudonas dviaukštis autobusas pradėjo vežti keleivius. Beveik 70 metų šie autobusai buvo Londono gyventojų gyvenimo dalis ir yra tokie pat klasikiniai kaip Big Benas, Tauerio tiltas, raudonos telefono būdelės ir žuvis su bulvytėmis. 2008 m. jis taip pat buvo atidengtas kaip Londono vizitinė kortelė Pekino olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje.

Pastaraisiais metais, populiarėjant naujų energijos šaltinių transporto priemonėms, šią ikonišką transporto priemonę taip pat reikia skubiai atnaujinti. Šiuo tikslu Londono transporto administracija ne kartą išbandė vietinių gamintojų pagamintus grynai elektrinius autobusus, tačiau rezultatai nebuvo patenkinami. Šiuo metu Londono valdžios akiratyje atsidūrė Kinijos BYD.

Remiantis pranešimais, „London Go-Ahead Transport Group“ skirs BYD sutartį pagaminti daugiau nei 100 BD11 dviaukščių autobusų, kurie bus pradėti eksploatuoti šių metų antroje pusėje. Ateityje bus pristatyti modeliai, pritaikyti skirtingų JK regionų poreikiams.

Pranešama, kad BYD BD11 gali vežti iki 90 keleivių, akumuliatoriaus talpa siekia iki 532 kWh, nuvažiuojamas atstumas – 643 kilometrai, o autobusas palaiko dvigubą įkrovimą. BYD BD11 naujos kartos dviaukštė važiuoklė su peilio tipo akumuliatoriumi integruoja akumuliatorių su rėmu, o tai ne tik žymiai sumažina transporto priemonės svorį, pailgina akumuliatoriaus veikimo laiką, bet ir pagerina transporto priemonės stabilumą bei valdymą.

(2) punktas

Tai ne pirmas kartas, kai britų autobusai žymimi „Pagaminta Kinijoje“. Iš tiesų, nuo 2013 m. BYD tiekė britų operatoriams apie 1800 elektrinių autobusų, tačiau dauguma jų yra gaminami kartu su britų partneriais. Šioje sutartyje numatytas modelis „BD11“ bus gaminamas Kinijoje ir importuojamas į JK jūra.

2019 m. CCTV transliuotame dokumentiniame filme „Viena juosta, vienas kelias“ („One Belt, One Road“) „Kuriame ateitį kartu“ („Building the Future Together“) jau buvo rodomas „China Red“ autobusas, važinėjantis JK gatvėmis ir alėjomis. Tuo metu kai kurios žiniasklaidos priemonės komentavo, kad „nacionalinio lobio automobilis“, kurio pagrindas yra „žalioji energija“, iškeliavo į užsienį ir skriejo „Viena juosta, vienas kelias“ („Juost and Road“), tapdamas vienu iš „Pagaminta Kinijoje“ („Made in China“) simbolių.

 „Visas pasaulis susiduria su kiniškais autobusais“

Automobilių rinkos struktūra, transformuodamasi į naują energetikos pramonę, išgyvena didžiulius pokyčius.

Neseniai Kinijos automobilių gamintojų asociacijos paskelbti duomenys rodo, kad Kinijos automobilių eksportas 2023 m. pirmą kartą užims pirmąją vietą pasaulyje. 2024 m. sausio mėn. Kinija eksportavo 443 000 automobilių – 47,4 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir toliau sparčiai auga. Kiniškų automobilių populiarumas išaugo visame pasaulyje.

Paimkime kaip pavyzdį elektrinius autobusus. Ne tik legendinis dviaukštis raudonas autobusas Jungtinėje Karalystėje tapo „Pagaminta Kinijoje“, bet ir Šiaurės Amerikoje bei Meksikoje Kinijos automobilių gamintojai neseniai laimėjo didžiausią iki šiol pavienį elektrinių autobusų tiekimo užsakymą Meksikoje.

Gegužės 17 d. į viešojo transporto sistemą oficialiai integruota ir pradėjo eksploatuoti pirmoji 140 „Yutong“ elektrinių autobusų partija, kurią Graikija įsigijo iš Kinijos. Pranešama, kad šie „Yutong“ elektriniai autobusai yra 12 metrų ilgio ir gali nuvažiuoti 180 kilometrų.

Be to, Ispanijoje gegužės pabaigoje taip pat buvo pristatyti 46 „Yutong“ oro uosto maršrutiniai autobusai. Ataskaitoje teigiama, kad „Yutong“ užsienio veiklos pajamos 2023 m. sieks maždaug 10,406 mlrd. juanių, tai yra 85,98 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais ir bus rekordinės „Yutong“ užsienio pajamų. Pamatę vietinius autobusus, daugelis užsienyje gyvenančių kinų nufilmavo vaizdo įrašus ir paskelbė juos socialinėse platformose. Kai kurie interneto vartotojai juokavo: „Girdėjau, kad „Yutong“ autobusai matomi visame pasaulyje.“

Žinoma, ir kiti modeliai nenusileidžia. Geriausias elektromobilis JK 2023 m. bus „BYD ATTO 3“. „Great Wall Motors“ elektromobilių prekės ženklo „Euler Haomao“ oficialiai nuriedėjo nuo naujosios energetinių transporto priemonių gamybos bazės Rajonge, Tailande, gamybos linijos. Oficialiai pradėtas eksploatuoti „Great Wall Motors“ platinimo tinklas Omane. „Geely“ geometrija. E modelis tapo ekonomišku Ruandos vartotojų pasirinkimu.

Didžiosiose tarptautinėse automobilių parodose dažnai pristatomi populiarūs produktai, kuriuose integruotos įvairios pažangios technologijos, sužiba Kinijos prekių ženklai, o Kinijos išmaniųjų elektromobilių technologijos yra pripažintos užsienio rinkose. Šių metų balandžio mėnesį vykusi Pekino automobilių paroda pritraukė viso pasaulio dėmesį, joje dažnai pasirodė įvairūs aukštųjų technologijų vietinės gamybos automobiliai.

(3)

Tuo pačiu metu Kinijos automobilių kompanijos investavo ir statė gamyklas užsienyje, visapusiškai išnaudodamos savo technologinius pranašumus ir pradėdamos įvairią bendradarbiavimą. Kinijos naujos energijos transporto priemonės yra populiarios užsienio rinkose, suteikdamos naujo spindesio Kinijos gamybai.

Tikri duomenys paneigia klaidingą „perteklinių pajėgumų“ teoriją

Liūdna, bet net ir turėdami tokius akį traukiančius duomenis kaip „pirmoji vieta pasaulyje“, kai kurie Vakarų politikai vis dar pateikia vadinamąją „perteklinių pajėgumų“ teoriją.

Šie žmonės teigė, kad Kinijos vyriausybė subsidijuoja naujas energijos transporto priemones, ličio baterijas ir kitas pramonės šakas, todėl susidarė pertekliniai pajėgumai. Siekiant absorbuoti perteklinius gamybos pajėgumus, jie buvo parduodami užsienyje gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis, o tai paveikė pasaulinę tiekimo grandinę ir rinką. Siekdamos „reaguoti“ į šį pareiškimą, Jungtinės Valstijos gegužės 14 d. dar kartą padidino Kinijos elektromobilių tarifus nuo dabartinių 25 % iki 100 %. Šis požiūris taip pat sulaukė kritikos iš visų visuomenės sluoksnių.

Dennis Depp, „Roland Berger International Management Consulting Co., Ltd.“ vadovas Vokietijoje, pabrėžė, kad pasaulis per ateinančius penkerius metus turi padidinti atsinaujinančios energijos pajėgumus, kad neatsiliktų nuo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų kovoti su visuotiniu atšilimu. Kinija turi ne tik patenkinti vidaus paklausą ir skatinti „dvigubo anglies dioksido“ tikslo įgyvendinimą, bet ir teigiamai prisidėti prie pasaulinio atsako į klimato kaitą ir žaliosios plėtros įgyvendinimo. Naujosios energetikos pramonės susiejimas su protekcionizmu neabejotinai susilpnins šalių gebėjimą kovoti su klimato kaita.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tiesiogiai kritikavo JAV vyriausybę dėl didelių muitų įvedimo Kinijos produktams, tokiems kaip elektromobiliai, ličio baterijos ir puslaidininkiai, perspėdamas, kad tai gali kelti grėsmę pasaulinei prekybai ir ekonomikos augimui.

Net Amerikos interneto vartotojai šaipėsi: „Kai Jungtinės Valstijos turi konkurencinį pranašumą, jos kalba apie laisvąją rinką; jei ne, jos užsiima protekcionizmu. Tokios yra Jungtinių Valstijų taisyklės.“

Kinijos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos Makroekonominių tyrimų instituto tyrėjas Jin Ruiting interviu pateikė pavyzdį. Jei, remiantis dabartiniu kai kurių Vakarų politikų požiūriu, jei pasiūla viršija paklausą, susidaro perteklius, tai vienai šaliai nereikia prekiauti su kita šalimi. Nes prekybos prielaida yra ta, kad pasiūla yra didesnė už paklausą. Tik tada, kai turite daugiau, galite prekiauti. Tuomet, kai pradedate prekiauti, atsiras tarptautinis darbo pasidalijimas. Taigi, jei vadovausimės kai kurių Vakarų politikų logika, didžiausi pertekliniai pajėgumai iš tikrųjų yra amerikietiški „Boeing“ lėktuvai, o didžiausi pertekliniai pajėgumai iš tikrųjų yra amerikietiškos sojų pupelės. Jei tai sumažinsite pagal jų diskurso sistemą, tai bus rezultatas. Todėl vadinamasis „perteklinis pajėgumas“ neatitinka ekonomikos ir rinkos ekonomikos dėsnių.

Mūsų įmonėEksportuoja daugybę BYD serijos transporto priemonių. Remdamasi tvaraus vystymosi koncepcija, įmonė teikia geresnę patirtį keleiviams. Įmonė siūlo platų naujų energijos transporto priemonių prekių ženklų asortimentą ir teikia tiekimą iš pirmų lūpų. Kviečiame pasikonsultuoti.


Įrašo laikas: 2024 m. birželio 5 d.